PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS: 2000–2025 METŲ DIDŽIAUSIŲ NUOPELNŲ IR INDĖLIO Į PAGĖGIŲ KRAŠTO GYVENIMĄ APŽVALGA

Per 25 veiklos metus Pagėgių savivaldybės kultūros centras tapo vienu svarbiausių Pagėgių krašto kultūros židinių, garsinančiu Mažąją Lietuvą visoje šalyje ir už jos ribų. Mūsų veikla, pasiekimai ir iniciatyvos liudija atkaklų darbą, meilę kraštui ir kultūros tęstinumui.

Svarbiausi pasiekimai ir pripažinimai

2015 metais Pagėgių savivaldybės kultūros centras buvo pripažintas geriausiu savo kategorijos kultūros centru Lietuvoje (direktorė Svetlana Jašinskienė). Už gautą piniginę premiją kolektyvas aplankė Šveicariją.

Net septyni iš vienuolikos esamų ir buvusių darbuotojų apdovanoti už nuopelnus Pagėgių kraštui: Aksavera Mikšienė, Gražina Paliokienė, Svetlana Jašinskienė, Valdas Armonas, Rasa Armonienė, Danutė Bardauskienė ir Alvydas-Petras Dumbliauskas.

Du tradiciniai Pagėgių kraštą garsinantys renginiai – „Rambynas. Joninės Mažojoje Lietuvoje“ (sertifikato Nr. 00829) ir „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“ (sertifikato Nr. 00813) – yra pažymėti Tautinio kultūros paveldo sertifikatais.

Mūsų veiklą ne kartą pristatė LRT televizija – iš viso sukurti net aštuoni reportažai ir filmavimai. Kultūros centre yra viešėję du Lietuvos Respublikos prezidentai – Rolandas Paksas ir Gitanas Nausėda – bei daugybė ministrų, politikų, akademinės ir meno bendruomenės atstovų.

Projektinė ir kūrybinė veikla

Pagėgių savivaldybės kultūros centro prieigose, pasitelkus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, sukurta įžymių žmonių siena, įtraukta į respublikinį projektą „Vėtrungių kelias“.

Pagėgių savivaldybė Lietuvos dainų šventėje reprezentuota net 19 kartų, o 2012 m. mūsų atstovai dalyvavo Amerikos lietuvių dainų šventėje Bostone, lankydamiesi pas signataro Jono Vanagaičio vaikaičius Romą Šležą ir Marytę Merphy.

Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome įgyvendinti VVG projektus: „Joninės. Tradicijų pynė pagal Vydūną“, „Piliakalnių legendos atgyja“, „Kai praeitį atgal susigrąžinam“ ir kt. 2005 m. kartu su Ilavos savivaldybe (Lenkija) įgyvendinome INTERREG III A projektą, pradėdami kultūrinius mainus.

2003–2014 m. kultūros centras vykdė ir NVO koordinatoriaus veiklą, kuruodamas Pagėgių krašto nevyriausybines organizacijas. Už tai direktorė Svetlana Jašinskienė buvo apdovanota LR Ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės padėkos raštu.

Meno kolektyvų pasiekimai

1999 m. folkloro ansamblis „Kamana“ Lietuvos nacionaliniame radijuje įrašė dešimt Pagėgių krašto liaudies dainų.

2009 m. kartu su JAV gyvenančiais signataro J. Vanagaičio vaikaičiais organizuotas jo ir žmonos perlaidojimas iš Kaselio (Vokietija) į Bitėnus, o 2014 m. – ir dukters Ievos Vanagaitytės-Janukėnienės.

2010 m. Klaipėdoje iškelta J. Vanagaičio atminimo lenta (skulptorius Adomas Skiezgėlas), 2012 m. perleista knyga „Kovos keliais“.

Nuo 2007 m. kultūros centras nuolat atstovauja Pagėgius tarptautinėse parodose VIVATUR ir ADVENTUR.

2015 m. nacionaliniame konkurse „Tradicija šiandien“ už renginį „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“ pelnyta I vieta ir išvyka į Švediją.

Organizuotas nacionalinės ekspedicijos sutikimas ant Rambyno kalno, daugybė žygių sutikimų bei TV laidų „Duokim garo“ ir „Gimtoji žemė“ filmavimų Pagėgių krašte.

Respublikiniame pasakorių konkurse „Tramtatulis“ laureatės vardą pelnė Aurelija Jankauskytė (parengė Aksavera Mikšienė).

2016 m. išleistas folkloro ansamblio „Kamana“ CD „Martyno Jankaus surinktos dainos“.

Knygos, parodos ir muziejus

Kultūros centras išleido leidinius „Mažosios Lietuvos kulinarinis paveldas. Pagėgių krašto valgiai“ ir „Pagėgių krašto kaimai“ (3 dalys). Sukurtos ilgalaikės parodos:

„Laisvės sakalų alėja“ (J. Jankevičiūtė),

„Pagėgių krašto piliakalniai“ (I. Incius),

„Pro evangelikų liuteronų bažnyčios langą“ (S. Stonys),

„Pagėgių krašto atminties ženklai“ (S. Kancevyčius),

„Teresės Šabasevičienės jubiliejinių ir proginių medalių kolekcija“ (S. Jašinskienė),

„Savanoris Jonas Šimkus“ (S. Jašinskienė).

2023 m. gruodžio 15 d. duris atvėrė vienintelis Europoje Žąsų muziejus. Iki 2025 m. liepos 15 d. jame sukaupta apie 978 eksponatus, kuriuose – net 2109 žąsys! Muziejus sulaukė didelio dėmesio: parengti penki reportažai LRT ir radijuje. Muziejaus krikštamotė – Švedijoje gyvenanti Laima Andersson.

Parengtos edukacijos, įtrauktos į nacionalinę kultūrinės edukacijos sistemą – „Pagėgių žąsys gar gar gar“ ir „Mažosios Lietuvos gėlių darželiai sustingę paveikslėliuose“.

Tarptautiniai ryšiai ir įvertinimai

Pagėgių kultūros centras 7 kartus dalyvavo tarptautiniuose bendradarbiavimo susitikimuose Ilavoje (Lenkija), o minint 25 metų partnerystę – atstovavo Pagėgiams iškilmėse Bad Iburge (Vokietija).

Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimuose „Auksinis feniksas“ mūsų nominuotas „Metų rėmėjo“ vardas atiteko AB „Vilkyškių pieninei.“

Įgyvendintas projektas Klaipėdos krašto suvienijimo su Didžiąja Lietuva 100-mečiui paminėti.

Dvi mūsų darbuotojos – Gintarė Plungytė ir Danutė Bardauskienė – tapo Lietuvos kultūros tarybos ekspertėmis.

Kartu su istorike Rūta Matimaityte pirmieji Lietuvoje surengėme „Vilko vaikų dienos“ minėjimą, o 2025 m. esame vieninteliai šalyje, organizuojantys F. Vaitkaus skrydžio per Atlantą 90-mečio renginį bei prisidedantys prie atminimo lentos sukūrimo.

Projekto „Prūsijos ženklai“ dėka atkurtas senasis istorinis Pagėgių herbas.

Nuolat įgyvendiname Lietuvos kultūros tarybos projektus, organizuojame naujų objektų atidarymo ceremonijas: Vilniaus gatvės, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo paminklo, gimnazijos, turgaus, autobusų stoties, baseino, bibliotekos, metrikacijos skyriaus ir Natkiškių kultūros namų.

Tradiciniai renginiai ir festivaliai

Mūsų centre užauginti ir iki šiol tęsiami respublikiniai renginiai:

• Folkloro festivalis „Gandrai, gandrai ga, ga, ga“ (1998–2009),

• Romansų vakaras „Tarp alyvų mačiau tavo veidą“ (2010–2019),

• Tautinių šokių festivalis „Pynimėlis“,

• Šokių festivalis „Kas kaip moka, tas taip šoka“ (nuo 2015 m.),

• Liaudiškų kapelų festivalis „Linksmoji armonika“ (nuo 2002 m.),

• Vokalinių ansamblių festivalis „Daina gydo sielą“ (nuo 2015 m.),

• Humoro grupių festivalis „Juokis“ (nuo 2001 m.).

Ilgamečiai meno mėgėjų kolektyvai

• Folkloro kolektyvas „Kamana“ – 40 metų (vad. Aksavera Mikšienė),

• Liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“ – 44 metai (vad. Gražina Paliokienė),

• Merginų tautinių šokių kolektyvas „Gija“ (vad. Gražina Paliokienė),

• Kapela „Vaivorykštė“ – 30 metų (vad. Valdas Armonas),

• Vokalinis moterų ansamblis „Gluosnė“ – 26 metai (vad. Valdas Armonas).

Kolektyvai yra koncertavę Lenkijoje, Rusijoje, Kroatijoje, Latvijoje, JAV ir Italijoje, pelnę daugybę apdovanojimų – tarp jų „Marguvos“ Grand Prix Kroatijoje (2018 m.) ir dalyvavimas Pasaulio lietuvių šokių šventėje Bostone (2012 m.).

Partnerystės ir apdovanojimai

Kultūros centras glaudžiai bendradarbiauja su Pagėgių krašto seniūnijomis, įstaigomis, NVO, Lietuvos šaulių sąjunga, Mažosios Lietuvos fondu Čikagoje, Vytauto Didžiojo karo muziejumi, Aviacijos muziejumi, Kauno VDU, LDK Kęstučio batalionu, VSAT Pagėgių rinktine ir Jaunimo reikalų agentūra.

Nuo 2009 m. kasmet organizuojame apdovanojimų ceremonijas „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ ir „Garbės pilietis“. Per šį laiką apdovanotas 71 žmogus ir 9 Garbės piliečiai, tarp jų – prof. dr. Wolfgang von Stetten, Kerstin Ann-Marie Lindqvist, Romas Šležas, Martynas Purvinas, Domas Kaunas, Eva Milda Geroka Jankus, Vytautas Juodkazis, Silva Pocytė ir Vaclovas Bagdonavičius.

Parengė Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė.

Ačiū visiems, kurie kūrė, puoselėjo ir garsino Pagėgių kraštą kartu su mumis per šiuos 25 metus!